KAVB
 
   


 
                   
 
Vaidmenys teatro spektakliuose

Bona Sforca –  G. Kuprevičiaus operoje „Karalienė Bona“ (KVMT, 2002 m. vasario17 d.)
Nors gyvenime esu šios didikės priešingybė, būdas  mano yra taikus ir švelnus, tik išorė gal išdidi ir šalta, tačiau vienišos, atstumtos ir nesuprastos moters paveikslą nebuvo sunku  įkūnyti. Sudėtingiau atrasti intonacijas, balso spalvas, siekiant kuo tiksliau atskleisti išdidžiosios italės būdą ir siekius. Opera „Karalienė Bona“ iš esmės pakeitė mano požiūrį į šiuolaikinę muziką.

Už šį vaidmenį 2002 m. dainininkei įteiktas „Fortūnos“ prizas, suteiktas Geriausios metų operos solistės vardas bei paskirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija

...

Burėja  – F. Wildhorn miuzikle „Karmen“ (Carmen, KVMT, 2015 m. lapkričio 27 d.)

Boružė – Z. Bružaitės operėlėje „Voro vestuvės“ (KVMT, 2007 m.gegužės 29 d.)

Burtininkė – T. Kutavičiaus operoje vaikams „Nykštukas Nosis“ (KVMT, 2005 m. rugsėjo 3 d.)

Čio Čio san – G. Puccini operoje „Madam Baterflai“(Madam Butterfly, KVMT, 1986 m. gruodžio 27 d., įvedimas 1992)

...

Donna Anna – V.A. Mozarto operoje „Don Žuanas“ (Don Giovanni, premjera KVMT 1980 m. gruodžio 20 d., įvedimas ir debiutas – 1988 m.)

Dzita – G. Puccini operoje „Džianis Skikis“ (Gianni Schicci, KVMT, 2013 m.)

Gilda – G. Verdi operoje „Rigoletas“ (Rigoletto, KVMT, 1991 m. rugsėjo10 d.)
Pagal [spektaklio] režisieriaus ir dirigento sumanymą, Gilda nėra infantili, o be dvejonių gebanti pasiaukoti. Ši traktuotė ypač tiko S. Martinaitytei, jos turtingas ir lankstus balsas suskambėjo prasmingai, klausytojus žavėjo skaidrus viršutinio diapazono piano.  (Lina Stankevičiūtė).

Eglė – V. Klovos operoje „Pilėnai“  (LNOBT, 1986 m. gegužės 31 d., įvedimas 1992 m.)

Fani – G. Puccini operoje „Vedybų vekselis“ (La cambiale di matrimonio, LNOBT, 1986 m. gruodžio 30 d.)

Faustina – Opera-pastišas „Faustina“ (Pažaislio muzikos festivalis, 2008 m.)

Fiordiligi – V.A.Mozarto operoje „Visos jos tokios“ (Cosi fan tutte, KVMT, 1990 m. balandžio 28 d.)
Fiordilidžė W. A. Mozarto operoje „Visos jos tokios“ atskleidė naujas artistės galimybes – dainininkė šiuo vaidmeniu siekė vokalo ir kūno plastikos vienybės, išsivadavo nuo vidinio susikaustymo. (Lina Stankevičiūtė).
Viename šios operos spektaklių viešėjęs svečias iš W.A. Mozarto tėvynės, šios muzikos žinovas, negalėjęs atsižavėti Sabinos Fordilidže kaskart vis sušukdavo „This Lady is perfect!“(Alina Ramanauskienė)  

Jūratė – K.V. Banaičio operoje „Jūratė ir Kastytis“ (KVMT, 1996 m. kovo 16 d. ir Čikagoje (JAV) 1996 m. balandžio 20 d.)

Kotryna – A. Žigaitytės operoje-misterijoje „Praregėjimas“ (Vilniaus festivalyje, Joniškyje ir Tytuvėnų festivalyje 2005 m.)
Sabina-Kotryna visose trijose „Praregėjimo“ premjerose sukūrė veikalo dramaturgijos kulminaciją. Tai buvo sprogimas: nuo erotinio, net vulgarumo nestokojančio dainavimo ir šokio, iki praregėjimo – sakralaus pakilimo į dvasios aukštumų katarsį... Dainininkė savęs netausojo... Tai – tikra meninininkės prigimtis.                                                                                                                                                                                    (Audronė Žigaitytė)

Kunigaikštienė Ona - V. Klovos operoje "Žalgiris" - (2010 m. rugpiūčio 6 d. Tytuvėnų vasaros festivalyje)

Lara – muzikiniame reviu „Zygfrido Vernerio kabaretas“ (KVMT, 2012 m. lapkričio 30 d.)

Lemtis – J. Kanderio miuzikle „Zorba“  (KVMT, 1999 m. gegužės 1 d.)

Leonora – L.Beethoveno operoje „Fidelijas“ (Fidelio, KVMT, 1993 m. vasario 26 d.)
Sabinos herojė Leonora savyje koncentravo operos pagrindinę idėją – vilties ir tikėjimo pergalę (Lina Stankevičiūtė)

Madalena – U.Giordano operoje „Andrė Šenjė“(Andrea Chénier, KVMT,1999 m.lapkričio 27 d.)
Madalenos partija melodinga, emocinga, nelėkšta, ją įdomu dainuoti, o spalvingas muzikos audinys provokuoja naujas balso spalvas.  Ši herojė spektaklio metu keičiasi iš esmės: nuo nerūpestingos paviršutiniškos grafaitės iki pasiaukojančios moters, dėl meilės pasiryžusios mirti drauge su mylimuoju. Man, kaip dainininkei ir moteriai, buvo įdomu ieškoti Madalenos pasirinkimo motyvų ir perteikti jos emocijas mirties akivaizdoje.

Už šį vaidmenį dainininkei suteiktas Įsimintiniausios Kauno menininkės titulas, įteiktas „Fortūnos“ prizas

Margarita – Ch.Gounod operoje „Margarita“ (Margherita, KVMT, 1994 m. rugsėjo 3 d., nuo 2012 m. grąžintas pavad. „Faustas“)
S. Martinaitytė – nuostabi! Nepriekaištingas intonavimo tikslumas, išraiška, gili meniška interpretacija, natūralumas jaudino viso spektaklio metu. Įspūdingoje Margaritos mirties scenoje, sukrečiančioje savo ekspresija, tikrumu, išryškėja  Sabinos – dramatinės aktorės – talentas (Kamilė Rupeikaitė).

Maža apie ją pasakyti dainavo ir vaidino gerai. Tai buvo tas idealus atvejis, kai dainavimas buvo tik priemonė vidinei herojės būsenai  išreikšti, kai nesijautė jokių vokalizavimo pastangų. (Daina Klimauskaitė).

Marta – F. Flotovo operoje „Marta“  (Martha, KVMT, 1974 m. kovo 30 d., įvedimas1989; atnaujintas 1989 m. lapkričio 25 d., kita premjera -1997 m. kovo 29 d.)

Muzikine prasme sudėtingus vokalo uždavinius bene sėkmingiausiai įveikė S. Martinaitytė. Jos interpretacija niuansuota, įtaigi, kilniai skamba lyriniai epizodai. (Alina Ramanauskienė)

Moteris – A. Schönbergo monooperoje „Laukimas“ (Klaipėdos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“)

Moteris – L. Kiseliovo monooperoje „Nepažįstamosios laiškas“ (Vroclavo (Lenkija) mono spektaklių festivalis 2007 m.)

Motinėlė Abatė – R.Rodgerso miuzikle „Muzikos garsai“ (The Sound Of Music, KVMT, 1989 m. gegužės16 d., įvedimas 2002 m.)

Nedda – R.Leonkavallo operoje „Pajacai“– (Pagliacci, KVMT, 1988 m.rugsėjo 28 d.)

Serpina – G. B. Pergolesi operoje „Tarnaitė ponia“ (Tytuvėnų vasaros festivalis, 2006 m.)

Tatjana – P.Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“ (Евгений Онегин, premjera LNOBT 1981 m. kovo 21 d., įvedimas 1987 m., Kl.MT – 1992 m.)

Violetta – G.Verdi operoje „Traviata“ – (La Traviata, premjera KVMT 1984 m. gruodžio 31 d. , įvedimas1989 m.; kita premjera 1999 m.gruodžio 31 d.)
„Dainininkė savajai herojei tąsyk teikė daugiau savo asmenybės bruožų, gal kam ji pasirodė per rimta, per santūri, bet publika pamatė ir priėmė savitą ir kitokią Violetą…(Daina Klimauskaitė).
Violetos partiją atliko daugiau nei 100 kartų Lietuvos ir Estijos teatruose (taip pat atliko vaidmenis kituose teatruose, žr.: Veikla)