Kauno menininkai
Muzika

1913 m. A. Kučingis įstojo mokytis į Veiverių mokytojų seminariją.
1920 m. įstojo į Kauno karo mokyklą, kurioje sporto ir muzikos instruktoriumi dirbo dainininkas ir režisierius P. Oleka, subūręs kariūnų chorą. Šiame chore A. Kučingis diriguodavo, kankliuodavo ir dainuodavo solo.
1923–1927 m. mokėsi Kauno muzikos mokyklos A. Kutkaus solinio dainavimo klasėje. Baigęs karo mokyklą buvo perkeltas į Alytų.
1924 m. buvo pakviestas į Valstybės teatrą perklausai ir gavo pasiūlymą dirbti. Debiutavo Gremino vaidmeniu P. Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“.
1928 m. su šeima apsigyveno pasistatytame name Kauno Žaliakalnyje, Aušros g. 11 (vėliau 13).
Iki 1937 m. dirbo Kariuomenės generalinio štabo topografu. Karinę tarnybą derino su menininko polinkiais.
Nuo 1934 m. prasidėjo A. Kučingio gastrolės į užsienio kraštus. Dainininkas gastroliavo Paryžiuje, Stokholme, Prahoje, Helsinkyje. Š. Guno operoje „Faustas“ A. Kučingis Mefistofelio partiją dainavo apie 50 metų (paskutinįjį kartą – jau būdamas 78 metų). 1937 m. pabaigoje A. Kučingis jau buvo sukūręs 52 operų vaidmenis bei buvo vienu pajėgiausių Valstybės teatro operos solistų.
Prasidėjus sovietinei okupacijai, dalyvavo 1941 m. birželio sukilime.
1944 m. palaipsniui įsitraukė į antisovietinę veiklą. Iki 1948 m. gyveno Atlanto chartijos idėjomis ir tikėjo priverstiniu sovietų atsitraukimu iš Lietuvos. Kartu su Antanu Miškiniu leido pogrindinį laikraštį „Laisvės žvalgas”. Šioje veikloje dalyvavo ir jo sūnus Algimantas.
Nuo 1944 m. dainavo Vilniaus valstybiniame operos ir baleto teatre.
1947 m. A. Kučingis Kalvaičio slapyvardžiu pasirašė Jungtinių Tautų Organizacijai skirtą memorandumą, kuriame buvo reikalaujama nutraukti Lietuvos okupaciją.
1948 m. vasario 11 d. po vyriausybinio koncerto dainininkas buvo areštuotas. Dešimčiai metų buvo ištremtas į Sibirą, kalėjo įvairiuose Rusijos (Mordovijos, Kemerovo, Omsko) lageriuose. Jau būdamas solidaus amžiaus dainininkas nepaprastai kentėjo atskyrimą nuo artimųjų, gimtinės, tačiau nepalūžo, ištvėrė sunkias tremties sąlygas, drąsindamas ir kitus belaisvius.
1956 m. kovo 3 d. paleistas iš lagerio. A. Kučingis buvo pakviestas dirbti Omsko filharmonijoje solistu.
1956 m. birželio 30 d. grįžo į Lietuvą. Dainavo Vilniaus bei Kauno teatruose ir buvo sutinkamas didelėmis ovacijomis. A. Kučingis buvo nepaprastai principingas, jau grįžęs iš tremties jis vengė duoti interviu sovietų žurnalistams, nedainavo tarybinių dainų. Valdžia bijojo, kad jo pasirodymai nevirstų protesto demonstracijomis, todėl Vilniaus valstybinis operos ir baleto teatras 1961 m. A. Kučingį paskubomis išlydėjo į pensiją.
Paskutinė solisto darbovietė buvo Kauno muzikinis teatras, kuriame jis dainavo iki 1970 m. Su koncertais važinėjo po Lietuvą, subtiliai atlikdamas liaudies dainas.

1928 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
1931 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu.
1945 m. A. Kučingiui buvo suteiktas LSSR nusipelniusio artisto vardas.

Maestro atminimas pagarbiai saugomas M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje Kaune ir Veiverių meno mokykloje.
1971 m. Sukurtas dokumentinis filmas „Aš, vargšas karalius“ (rež. H. Šablevičius), kuriame įrašytos kai kurios jo atliekamos operų arijos bei liaudies dainos.
1971, 1993 m. (II leidimas) Išleistos O. Narbutienės knygos apie dainininko gyvenimą ir kūrybos kelią „Antanas Kučingis”. 
1979 m. Kauno muzikinio teatro fojė A. Kučingio garbei pastatytas biustas (skulpt. D. Danytė-Varnauskienė).
1989 m. Jo vardu pavadinta Veiverių meno mokykla (Prienų r.), įsikūrusi buvusiame Mokytojų seminarijos pastate, kuriame vaikystėje A. Kučingis su tėvais pragyveno 10 m. Čia pastatytas dainininko biustas (skulpt. D. Danytė-Varnauskienė). Jo garbei prie mokyklos pasodintas ąžuolas.
1989 m. spalio 17 d. Žaliakalnyje, prie namo (Aušros g. 13), kuriame gyveno 1928–1948 m. ir 1956–1983 m. buvo atidengtas biustas: „Lietuvos operos dainininkas Antanas Kučingis“ (skulpt. S. Žirgulis).
1999 m. Atidengtas paminklinis biustas: „Antanas Kučingis“ (skulpt. S. Žirgulis) prie Kauno muzikinio teatro
2012 m. Muzikologė-muziejininkė K. Mikuličiūtė-Vaitkūnienė sudarė ir parengė knygą „Antanas Kučingis : laiškai, dokumentai, atsiminimai“.