Kauno menininkai
Muzika

Divertismentas : styginių orkestrui, 2005, trukmė 17 min., 30 sek.
Kūrinys sukurtas festivalio „Iš arti – 2005“ užsakymu.
2005 m. lapkričio 8 d. festivalyje „Iš arti“ Kauno kultūros centro salėje atliko Kauno simfoninio orkestro styginių grupė  (vad. Pavelas Bermanas), dirigentas Robertas Šervenikas. Nr. 130.

Iškilmingas maršas : (klavyras) skirtas pučiamųjų orkestrui, neinstrumentuotas. 1972, trukmė – apie 4 min.
Nr. 28

Mažoji uvertiūra: simfoniniam orkestrui, 1978, trukmė 6 min.
1979 m. vasario 17 d. Kauno muzikiniame teatre atliko teatro simfoninis orkestras, dirigentas Stasys Domarkas
Partitūra sunaikinta.

Simfonijetė: simfoniniam orkestrui, 1966, trukmė 15 min.
Tai studijų metų (IV konservatorijos [dabar – LMTA] kurse) darbas. Kūrinys buvo atliktas 1967 m. birželio mėnesį Vilniaus valst. Filharmonijoje, Valstybinių egzaminų metu, dirigavo Margarita Dvarionaitė. Kūrinys buvo paruoštas labai prastai. Šis pirmasis stambios formos orkestrinis kūrinys buvo parašytas visai savarankiškai ir tik jį visai užbaigus, buvo parodytas prof. Antanui Račiūnui, kuris nebeįvedė jokios korektūros.
Nr. 2

Trys simfoniniai eskizai: simfoniniam orkestrui, 1983, trukmė 15 min.
1984 metais kovo 21 dieną atlikti kitu pavadinimu kaip „Dramatiniai eskizai“, Kauno filharmonijos salėje pagrojo Kauno muzikinio teatro orkestras, diriguojamas Stanislovo Čepinskio.
Nr. 79

Variacija Juozo Gruodžio „Jūros putos“ dainos tema iš baleto „Jūratė ir Kastytis“: simfoniniam orkestrui, 1984, A. Kubiliūno variacijos trukmė – 6 min.
Tai kolektyvinis Kauno kompozitorių darbas – Juozo Gruodžio „Jūros putos“ dainos (iš J. Gruodžio baleto „Jūratė ir Kastytis“) tema simfoninės variacijos. Kiekvienas autorius parašė po vieną pjesę (variaciją). Autoriai: G. Kuprevičius, V. Švedas, V. Bartulis ir A. Kubiliūnas. Kūrinys skirtas J. Gruodžio 100 metų jubiliejui. Premjera, diriguojama Juozo Domarko, įvyko Juozo Gruodžio jubiliejiniame koncerte, 1984 m. gruodžio 21 d. Kauno muzikiniame teatre. 1988 metais Ordžonikidzės miesto (dabar – Vladikaukazas, Šiaurės Osetija)  festivalyje atliko vietos filharmonijos orkestras, dirigentas – Juozas Domarkas.
Nr. 86

Du rudens peizažai : dviem fleitoms, 2014 Dedikuotas dailininkei Irenai Mikuličiūtei  Premjera: 2014 m. lapkričio 12 d. XIX  tarptautinio šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš arti” koncerte-žaidime „Ba-Ku-Ku” [Bartulis-Kubiliūnas-Kuprevičius] atliko Aušra Lukoševičiūtė ir Ona Andriuškevičienė

Kodėl? : fleitai, obojui, klarnetui, valtornai ir fagotui, 2013.
Premjera: 2013 m. lapkričio 10 d. XVIII Ttarptautinio muzikos festivalio „Iš arti“ koncerte „Decetas“ atliko Kristupo kvintetas (Giedrius Gelgotas, fleita, Justė Gelgotaitė, obojus, Audrius Žiūra, klarnetas, Paulius Lukauskas, valtorna, Audrius Paplauskis, fagotas).

2014 metais paskelbtas lietuvių kompozitorių Metų kūriniu.

Koncertinė pjesė: pučiamųjų kvintetui (fleitai, obojui, klarnetui, fagotui ir valtornai), 1977, trukmė 7 min.
Premjera : 1979 metais Kompozitorių sąjungos VIII suvažiavime atliko Valstybinės filharmonijos simfoninio orkestro pučiamųjų grupė, 1982 metais „XII Kauno muzikos savaitės“ koncerte Kauno menininkų namuose atliko Valstybinės filharmonijos pučiamųjų kvintetas, 1997 metais gruodžio 23 d., IX Šiuolaikinės muzikos festivalyje „Iš arti“ Kaune, 2004 metais, atliko ansamblis „Luminaire“ (M. Juozapavičius, fleita, D. Pocius, obojus, A. Taločka, klarnetas, P. Lukauskas, valtorna ir Š. Kačionas, fagotas).

Kontrastai : fortepijoniniam trio, 2012
2012 m. lapkričio 3 d. festivalio „Iš arti“ koncerte „Trio plius“ Kauno filharmonijoje atliko Kauno fortepijoninis trio: Indrė Čepinskienė, smuikas, Asta Krištaponienė, violončelė ir Lina Krėpštaitė, fortepijonas

Miražai : styginių kvartetui, 2015 Premjera : festivalio „Iš arti“ koncerte „Kamerinės muzikos vitrina” 2015 m. lapkričio 24 d. filharmonijos salėje atliko Kauno styginių kvartetas (Karolina Beinarytė-Palekauskienė, Vilija Žilinskienė, smuikai, Eglė Lapinskė, altas, Saulius Bartulis, violončelė)

Muzika fleitai ir styginių kvartetui, 2006, trukmė 8 min. Kūrinys parašytas festivalio „Iš arti“ užsakymu.                                                      
Premjera – XI šiuolaikinės muzikos festivalyje „Iš arti“ 2006 m. lapkričio 10 d. Karininkų ramovėje, atliko ansamblis Gaida“, dirigavo Robertas Šervenikas, 2014 m. spalio 23 d. Kauno filharmonijos salėje, koncerte, skirtame autoriaus 75 m. jubiliejui, atliko Ūla Čaplikaitė, fleita ir Kauno styginių kvartetas (Karolina Beinarytė, Vilija Žilinskienė, smuikai, Eglė Lapinskė, altas ir Saulius Bartulis, violončelė). Anotacija iš XI festivalio „Iš arti“ programos:
Muzika fleitai ir styginių kvartetui (2006) – kūrinį inspiravo asmeninė kompozitoriaus patirtis
kardiologinėje klinikoje, kai, pasak autoriaus, „jis klausęsis medicininės aparatūros skleidžiamų
garsų, tarsi savotiškos muzikos“.
Nervinga, laužyta fleitos melodija plėtojama styginių instrumentų griežiamo ir
nuolat besikartojančio sekundų – tercijų motyvo fone. Skirtingi visų instrumentų partijų tempai
sukuria keistą, hipnotizuojančią pulsaciją, laikas nuo laiko pertraukiamą lyg atsitiktinai sutampančių
ilgesnių verčių garsų arba išsiliejančių į sodrų, faktūrišką muzikinį audinį. Fleitininkas groja forsuotu,
iškreiptu garsu, jis „turi teisę į atsitiktinumus ir improvizaciją“.
Kompozicijoje galima įžvelgti trijų dalių struktūrą. Reprizoje fleita „perima“ styginių
Motyvą, tačiau judėjimas palaipsniui rimsta. Koda (Rabato) dar labiau sulėtina emocijų srautą,
įnešdama tylaus liūdesio ir susitaikymo.
                                                                                                                      Rima Brilienė 
Nr. 132.

Muzika trimitui ir dviems styginių kvartetams, 2007, trukmė – apie 17 min.
Kūrinys sukurtas festivalio „Iš arti“ užsakymu. 2007 m. lapkričio 15 d. M. Žilinsko dailės galerijojeXIII šiuolaikinės muzikos festivalyje „Iš arti“ atliko Kauno styginių kvartetas (Karolina Beinarytė, Dalia Terminaitė, Dovilė Sauspreikšaitytė, Saulius Bartulis) ir „Chordos“ (Ieva Sipaitytė, Vytautas Mikoliūnas, Robertas Bliškevičius, Mindaugas Bačkus)  kvartetų aljansas bei trimitininkas Igoris Kramarevas (programoje ir afišoje paskelbta – trimitininkas Robertas Uldys).
2007 m. „Muzikos rudens 2007“ festivalyje tie patys kvartetai ir trimitininkas Vytautas Ramančiūnas 2007metais gruodžio 11 dieną kūrinį atliko Utenoje (muzikos mokykloje).
Anotacija iš XIII festivalio „Iš arti“ koncertų programos:         
Muzika trimitui ir dviems styginių kvartetams (2007), kurių antrasis (kvartetas)  gali būti (ad libitum)
elektroakustinis. Kūrinys vienos dalies, nors jį sudaro trys aiškiai suvokiamos padalos, atliekamos be
pertraukos. Visose padalose, kaip svarbiausioji mintis, skamba ta pati, kūrinio pradžioje eksponuojama medžiaga. Antrasis styginių kvartetas galėtų epizodiškai griežti kaip elektroakustiniai instrumentai, o tai dar labiau sustiprintų kūrinio sonorinį charakterį. Kontroliuojamoji aleatorika ir sonorika, tai yra ritmo vidinė laisvė, svyruojantis tempas ir kai kurių fragmentų neapibrėžta trukmė bei savotiškasgriežtumas – svarbiausieji kūrinio išoriniai bruožai.

Muzika trims Nr. 1
Premjera: 2010 metais XV tarptautiniame šiuolaikinės muzikos festivalyje „Iš arti“ koncerte „Muzika trims“ lapkričio 5 dieną Kauno filharmonijoje atliko Armonų trio (Ingrida Armonaitė, smuikas, Rimantas Armonas, violončelė, Irena Uss, fortepijonas)

Nuotaika: pučiamųjų kvintetui, 1980, trukmė 4 min.
Nr. – 66

Ornamentai: fleitai ir forterpijonui, 2015, trukmė 07 min.

Premjera: 2015 m. spalio 29 d. Kauno menininkų namuose ir 30 d. Vilniaus M.K.Čiurlionio namuose atliko Valentinas Gelgotas, fleita ir Albina Šikšniūtė, fortepijonas 

Penkios pjesės styginių kvartetui, 2008, trukmė 12 min.
Premjera 2008 m. lapkričio 21 d. festivalyje „Iš arti“ Kauno valstybinėje filharmonijoje, 2009 metų birželio 19 d. Kauno Evangelikų liuteronų bažnyčioje, Pažaislio muzikos festivalio koncerte, skirtame Algimanto Kubiliūno 70-ties metų jubiliejui atliko Kauno styginių kvartetas), 2009 metais festivalyje „Gaida“ atliko Valstybinis Vilniaus kvartetas (Audronė Vainiūnaitė, Artūras Šilalė, smuikai, Girdutis Jakilaitis, altas ir Augustinas Vasiliauskas, violončelė), 2014 m. spalio 23 d. Kauno filharmonijos salėje, koncerte, skirtame autoriaus 75 m. jubiliejui, atliko Kauno styginių kvartetas (Karolina Beinarytė, Vilija Žilinskienė, smuikai, Eglė Lapinskė, altas ir Saulius Bartulis, violončelė)
Nr. 136

Pjesė: 2 fortepijonams (8 rankoms), 1982, trukmė 6 min.
Pjesė parašyta 4 atlikėjams (pianistams).
Premjera – 1997 m. spalio 29 d. Kauno J. Gruodžio konservatorijoje (aukštesniojoje muzikos mokykloje). Atliko prof. Kęstutis Grybauskas, Edita Krisiukėnienė, Vilma Rindzevičiūtė, Irina Veckus. Tie patys atlikėjai 1998m. gegužės18 d. pjesę atliko Lietuvos muzikos akademijoje (Vilniuje).
Nr. 77

Pjesė: ksilofonui ir fortepijonui, 1974, trukmė 3 min., 20 sek.
Nr. 43

Pjesė smuikų ansambliui, 1987.
Pjesei panaudotos dvi liaudies melodijos iš G. Četkauskaitės liaudies dainų rinkinio „Dzūkų melodijos“. Vilnius, Vaga, 1981, Nr. 117 „Oi ir atlėkė trys gegužėlės“ („Arklys bėgo“) ir Nr. 164 „Oi tu sakale“.
Partitūra atlikimui buvo duota Vilniaus M. K. Čiurlionio menų gimnazijos mokinių smuikininkų ansamblio vadovui Tadui Šernui, tačiau T.Šernui mirus, partitūra kažkur pradingo.
Nr. 96

Pučiamųjų kvintetas Nr. 1 (trys dalys),1981, trukmė 11 min.
1981 metais „Muzikos rudens“ festivalio programoje Vilniaus Meno darbuotojų namuose Baltojoje salėje atliko V. Višinskas (fleita), R. Staškus (obojus), J. Černius (klarnetas), A. Ančerevičius (fagotas), S. Kižys (valtorna); 1982 metų gruodžio mėnesį „XII Kauno muzikos savaitės“ ciklo koncerte Menininkų namuose atliko Valstybinės filharmonijos pučiamųjų kvintetas
Iš Festivalio „Muzikos ruduo-81“ kūrinių anotacijų:
Kvintetas pučiamiesiems (1981) raiškaus nacionalinio veido, šiuolaikiškas, gana savitai atskleidžiantis muzikines mintis – nuo statiškumo iki aleatorikos. Atsisakęs klasikinių formų, šiame cikliniame trijų dalių kūrinyje kompozitorius teminę medžiagą vysto variaciniai. Svarbiausia vienijančia grandimi tampa pirmosios dalies tema, su jai būdinga tonų gamos intonacija.Ši tema pasirodo visose kvinteto    dalyse, kas kartą naujame kontekste. Intensyvus jos vystymas pagrindinį kvinteto emocinį krūvį sutelkia finalinėje dalyje.
Muzikiniu dramaturginiu požiūriu labai reikšminga taip pat yra kvinteto pirmosios dalies įžanga ir finalo coda, įrėminančios kūrinį. Įžangos tema su niūroku fagoto solo, harmoniniu – derminiu savitumu gana artima pirmosios kvinteto dalies (Allegro con fuoco) pagrindinei minčiai.
Pirmoji dalis energinga, vientiso alsavimo, jos tema vystoma tolygiu aštuntiniųpulsavimu 7/8  metru.
Lyriška antroji dalis (Antante cantabile) labiau kontrastinga ir nepastovios nuotaikos.Čia nemaža elementų iš buvusios dalies. Gana savitai nuteikia didžiųjų tercijų melodinės slinktys – lyg ankstesnės idėjos pateikimas nauju aspektu.
Svarbiausiu kūrinio emocijos centru tampa paskutinė, trečoji kvinteto dalis (Moderato). Finalo temos pradinis unisonas su tonų gamos intonacija tritono apimtyje primena mūsų senąsias sutartines. Finalo tema varijuojama, plečiama iki aleatorikos, išraiškingai persipindama su      ankstesnių dalių – I  ir II – tematika. Po intensyvaus vystymo, finalas įspūdingai užbaigiamas pažįstama kvinteto įžangos melodija. Šiuo kartu aukštesnis registras ir šviesesnis solo fleitos tembras suteikiatemai didesnio skaidrumo.
                                                                         Eugenija Ragulskienė                
Nr. 75

Rami geltona šviesa : 2 pjesių ciklas styginių kvartetui, 2017, trukmė
[Autorius] pirmą kartą laužo ištikimybę abstraktiems kūrinių pavadinimams (kaip antai – Kvartetas nr. 1, ir pan.) ir neria į romantinę muzikos garsų oazę. „Kitoks mano kvartetas… Be didelių dramų”, teigia autorius, nuosekliai lig šiol savo muzikoje vartojęs ekspresyvią retoriką.
                                                            Mic.lt 

Rečitatyvas : smuikui su fortepijonu, 1965 – 2002, trukmė apie 4 min.
2002 m. redaguota Sonatos smuikui ir fortepijonui II d. Sonata – Lietuvos muzikos akademijoje III kurso studijų darbas, kuris (Sonata) atskirai į kūrinių sąrašą netraukiamas.
Nr. 126

Refa: smuikui ir fortepijonui 2011, trukmė 7 min.
Premjera: 2011 m. birželio 9 d. Kauno menininkų namuose atliko ansamblis „Vilniaus arsenalas“ 2011 m. lapkričio 8 dieną Kauno filharmonijos Mažojoje salėje, koncerte „Va Banque“, 9 dieną Utenos muzikos mokykloje, 20 dieną „Oslo Konserthus“ Norvegijoje atliko Ensemble Oktava (Povilas Syrist-Gelgota, altas ir Joachim Kwietzynski, fortepijonas)Scherzo: fagotui ir fortepijonui, 1973, trukmė 2 min., 30 sek.
Nr. 33

Styginių kvartetas Nr. 1 (trijų dalių), 1988, trukmė16 min.
Premjera Kaune – 1988 m.kovo 17 d., premjera Vilniuje – kovo 20 d. penktajame ciklo koncerte „Vėlyvieji L. van Bethoveno kvartetai, šiuolaikinių užsienio ir lietuvių kompozitorių kūriniai“. Kūrinį atliko „Vilniaus“ kvartetas (A. Vainiūnaitė, P. Kunca, D. Katkus ir A. Vasiliauskas). To paties kolektyvo kūrinys ne vieną kartą atliktas įvairiuose Lietuvos miestuose.
Nr. 101

Styginių kvartetas Nr. 2 (dviejų dalių), 2002, trukmė17 min., 30 sek.
Pripažintas įsimintiniausia 2002 metų festivalio „Iš arti“ premjera.
Premjera: 2002 m. lapkričio 15 d. Kauno filharmonijoje, festivalyje „Iš arti“ atliko Kauno styginių kvartetas
Nr. 125 This div will be replaced

Styginių kvartetas Nr. 3 (dviejų dalių), 2003, trukmė 18 min.
Atliktas: XII „Marių klavyrų“ festivalyje Klaipėdoje, 2003 metais lapkričio 13 d. Kauno filharmonijoje festivalyje „Iš arti“ (premjera), VIII kompozitorių E. Grieg ir M. K. Čiurlionio muzikos festivalyje 2005 m. balandžio 16 d. atliko Kauno styginių kvartetas.
Iš šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš arti“ (2003) kūrinių anotacijų:
Styginių kvartetas Nr. 3 (2003) dedikuotas Kauno styginių kvartetui, išreiškiant autoriaus padėką
šiam kolektyvui už triūsą ir nuoširdumą, ruošiant bei atliekant naujus kūrinius. Anot kompozitoriaus,
kiekvienas klausytojas, gal būt, išgirs ir suvoks naująjį kūrinį individualiai – be abejo jis bus teisus.
Autorius, rašydamas kvartetą, stengėsi perteikti sudėtingas dvasios būsenas, nuotaikas, buvimo
skausmą, ramybę, susitaikymą…
Kvartetas dviejų dalių. Jos kontrastingos charakteriu, teminės medžiagos ir plėtros požiūriu. Pirmosios dalies pradžioje išsiskiria du muzikiniai sluoksniai – puantilistiniai smuikų bei alto segmentai ir aleatorinis violončelės basso ostinato fonas. Pastarasis palaipsniui įgauna vis didesnę reikšmę kūrinio dramaturgijoje, jo elementus perima kiti instrumentai, kol galiausiai visa aleatorinė
sonorika išsilieja į dramatišką garsinę vertikalę. Antroji dalis pagrįsta kelių kontrastingų epizodų
gretinimu. Tai minčių ir jausmų erdvė, kurią autorius formuoja iš garsinės medžiagos, didžiąja
dalimi pasikliaudamas atlikėjų subtilumu ir intuicija.
Nr. 128

Styginių kvartetas Nr. 4, 2014

Premjera: 2014 m. spalio 23 d. Kauno filharmonijos salėje, koncete, skirtame autoriaus 75 m.jubiliejui, atliko Kauno styginių kvartetas (Karolina Beinarytė-Palekauskienė, Vilija Žilinskienė, smuikai, Eglė Lapinskė, altas ir Saulius Bartulis, violončelė)

Svajonė: pjesė styginių kvartetui, 2009, trukmė 5 min.
Premjera: 2009 m. spalio 18 d. , koncerte, pavadintame HOMAGE a NAUJALIS, Kauno filharmonijoje. Kūrinį atliko Kauno styginių kvartetas (Karolina Beinarytė, Dalia Terminaitė, Eglė Karžinauskaitė ir Saulius Bartulis). Kūrinius komentavo muzikologas Julius Kuzinas. 2010 m. lapkričio 7 d. XV tarptautinio muzikos festivalio „Iš arti“koncerte „Kauno langas“Vilniaus taikomosios dailės muziejuje atliko Kauno styginių kvartetas.
Kūrinys parašytas Kauno styginių kvarteto prašymu.
Kūrinio struktūra: Visa pjesė – sonoriniai sąskambiai, neapibrėžta medžiaga jokiomis intonacijomis. Šioje sonorinėje erdvėje prasiveržia Juozo Naujalio „Svajonės“ styginių kvartetui mažesni ar didesni melodiniai fragmentai.Taigi, pjesę sieja su J. Naujalio kūriniu ne tik pavadinimas, bet ir J. Naujalio pjesės muzikinės medžiagos fragmentų panaudojimas, kas klausytojui suteikia galimybę savitai traktuoti kūrinio idėją.
Nr. 137

Sveikinimas : miniatiūra styginių kvartetui, 2003.
Miniatiūra parašyta kompozitorės Dalios Kairaitytės 50 – čiui ir ją atliko Kauno styginių kvartetas jos jubiliejui skirtame autoriniame koncerte Kauno filharmonijoje, 2003 m. sausio mėn.
127

Tokata: dviems fortepijonams, 2009 m., trukmė 7 min., 30 sek.
Premjera : 2009 metais lapkričio 28 dieną festivalio „Iš arti“ koncerte „Judėjimo ontologija“ Kauno filharmonijoje atliko Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai (fortepijonai), 2014 m. spalio 23 d. Kauno filharmonijos salėje, koncerte, skirtame autoriaus 75 m. jubiliejui, atliko Motiejus ir Mykolas Bazarai, fortepijonai
Nr. 138

Aforizmai: penkių miniatiūrų ciklas fortepijonui, 2001, trukmė – apie 8 min.

Tai įvairaus charakterio miniatiūros fortepijonui. Kūrinį yra atlikusi kaunietė pianistė Drenseikaitė.
Nr. 120

Diptikas: fortepijonui, trukmė 5 min.
1982 metų gruodžio 5 dieną koncerte iš ciklo „XII Kauno muzikos savaitė“ atliko Sonata Kubiliūnaitė
Autoriaus pastaba: mano kūrinių sąraše tokio kūrinio užfiksuota nėra. Matyt koncerte buvo atlikta pora pedagoginio repertuaro pjesių, kurios programoje buvo įvardintos „Diptiku“.

Legenda: fortepijonui, 1987 – 2002, trukmė apie 4 min., 30 sek.
Nr. 123

Mintys: ciklas fortepijonui, keturios dalys, 1968, trukmė 8 min.
Premjera: Šiaulių miesto kompozitorių koncerte, 1968 m.rugsėjo 28 d., atliko pianistė prof. Veronika Vitaitė.
Kūrinys prof. V. Vitaitės yra atliktas daug kartų visoje Lietuvoje.
1972 m. spalio 29 d. kūrinys atliktas pirmąjį kartą Maskvoje, Gnesinų instituto koncertų salėje. Atliko Aleksandras Bachčijevas. 1972 m. gruodžio 8 d. A. Bachčijevas kūrinį atliko Jungtinio branduolinių tyrimų instituto mokslininkų namuose, taip pat (A. Bachčijevo žodiniu liudijimu autoriui), apie kūrinį skaitė pranešimą Leningrade (Sankt – Peterburge).
Kūrinį yra atlikę: Sankt – Peterburgo N. Rimskio – Korsakovo konservatorijos prof. Tatjana Voronina, maskvietė pianistė Svetlana Potanina kūrinį yra įrašiusi į plokštelę:. ir t.t.
Nr. 4 This div will be replaced

Preliudas fortepijonui : Lento (quasi adagio). Rubatissimo., 2006
Nr. 134

Scherzo: fortepijonui, 1962, trukmė 1 min., 30 sek.
Pjesė parašyta studijuojant Muzikos akademijoje I kurse. Prof. A. Račiūnas prie pjesės sukūrimo nėra prisidėjęs jokia pastaba.
Nr. 124

Sonata Nr. 1: fortepijonui, vienos dalies, 1969, trukmė 7 min.
Premjera: l969 m. Šiauliuose, atliko Veronika Vitaitė.
Tuometinėje Lietuvos kultūros ministerijoje kūrinys buvo įvardintas kaip „formalistinis“!
Nr. 8

Sonata Nr. 2 : fortepijonui, vienos dalies, 2002 – 2006.
Premjera: 2007 m. lapkričio 18 d. festivalyje „Iš arti“ M. Žilinsko dailės galerijoje atliko Andrius Vasiliauskas
Nr. 131

Sonatina: akordeonui, vienos dalies, 1974, trukmė 3 min., 50 sek.
 Parašyta J. Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos akordeono dėstytojos R. Pliskienės prašymu. Kūrinį galima atlikti ir fortepijonu.
Pirmasis atlikimas fortepijonu 1974 m. vasario 24 d. Lietuvos televizijos laidoje, susitikime su kauniečiais kompozitoriais. Sonatiną grojo pianistė Sonata Bielionytė.
Nr. 41

Triptikas: vargonams, 1983, trukmė 10 min.
1984 metų kovo 18 dieną Kauno skulptūros ir vitražo galerijoje, 1985 metų pavasarį XI Kompozitorių sąjungos valdybos plenume.atliko Nijolė Dainienė
Iš LTSR kompozitorių sąjungos valdybos II plenumo koncertų anotacijų:
Triptikas vargonams. Norėta sukurti aiškių, paprastų intonacijų muziką. Čia nėra nei literatūrinės
Programos, nei dalis vienijančios konstruktyviosios idėjos, tačiau tikimasi, jog 3 kontrastingos pjesės leisis apibendrinamos kaip vienos muzikinės minties aspektai.
I pjesė – romanso charakterio, II – žaidimas garsais, registrais, ryškios kulminacijos, III – lyriška, melodika grįsta kvartų sliktimi, būdinga lietuvių liaudies dainoms.
Nr. 83

Trys preliudai: fortepijonui, 2001, trukmė 8 min.
Nr. 122

Variacijos fortepijonui : Trys variacijos (temos nėra), 2006.
Variacijos (vietoje temos) grįstos keliais akordais ar sąskambiais.
Nr. 133

Varpai: kariljonui, 1971, trukmė 1 min., 30 sek.
Labai kuklutė pjesė. Parašyta prašant G. Kuprevičiui. Apie pirmą jos atlikimą žiūr. Kauno diena. – 1972, lapkričio 10 d.
Nr. 30 This div will be replaced

Ant kalno klevelis: lietuvių liaudies daina balsui ir fortepijonui, liaudies ž., 1983, trukmė – apie 2 min.
Melodija ir tekstas paimti iš dainynėlio „Augo liepelė“, Vilnius, Vaga, 1981, p. 4. Dainynėlyje daina dvibalsė. Harmonizuojant panaudotas tik pirmasis balsas. Daina harmonizuota paprašius vienam Kauno vid. mokyklos muzikos mokytojui (man jo pavardė nežinoma).
Nr. 82

Ataskrido sakalėlis: lietuvių liaudies daina balsui (sopranui) ir fortepijonui,lietuvių liaudies žodžiai, 1968, trukmė 2 min.
Melodija paimta iš J. Čiurlionytės lietuvių liaudies dainų rinkinio „Lietuvių liaudies melodijos“, 1938, Nr. 80
.Premjera – Kauno filharmonijoje 1970.02.21. Atliko Zinaida Varanavičienė (sopranas), akompanavo – Veronika Vitaitė.
Nr. 7

Augin tėvas: lietuvių liaudies daina bosui ir fortepijonui, 1977, trukmė 1 min., 15 sek.
Nr.56

Aukso žiedą dovanojo: lietuvių liaudies vestuvinių dainų ciklas (penkios dainos) balsui (sopranui) ir simfoniniam orkestrui, lietuvių liaudies žodžiai, trukmė 12 min.,1969.
Melodijos ir žodžiai paimti iš: 1. „Atajoja raitų pulkas“ iš J. Čiurlionytės lietuvių liaudies dainų rinkinio „Lietuvių liaudies melodijos“, Kaunas, 1938, Nr.255, 2. „Gerk tėvuli ir motule“ – iš to paties rinkinio Nr. 256, 3. „Tu ąžuole“ – iš to paties rinkinio Nr. 247, 4. „Rauda“ – iš LMTA (Lietuvos muzikos ir teatro akademijos) tautosakos rankraštyno, 5. Oi tu girele“ – iš to paties rinkinio Nr. 260. Aptariant plenumo koncertus, diskusijose kompozitorius Balys Dvarionas apie apie šį kūrinį pasakė: „Kažkoks kačių kniaukimas!“
Premjera Telšiuose 1970 m. balandžio mėn. Atliko Zinaida Varanavičienė ir Valst. filharmonijos simf. orkestras, dirigavo Juozas Domarkas. Kūrinys atliktas 1970 metų lapkričio 14 dieną Vilniaus filharmonijoje II Lietuvos kompozitorių sąjungos plenumo metu. Atlikėjai tie patys.
Nr. 9

Aukštaitija: diptikas balsui (sopranui) ir fortepijonui / žodžiai Sigito Gedos, 1982, trukmė 4 min., 10 sek.

Tekstai paimti iš S. Gedos eilėraščių rinkinio „Žydinti slyva snaigyno ežere“, Vilnius, Vaga, 1981.
1985 m. Koncerte Menininkų namų salėje atliko Teresė Chmieliauskaitė (sopranas) ir L. Citvaraitė (forterpijonas)
Nr. 78

Aušrinė svodbą kėlė: balsui (sopranui) ir fortepijonui, lietuvių liaudies žodžiai, užrašyti L. Rėzos. 1974, trukmė 4 min., 45 sek
 Tekstas rinkinyje „Lietuvių tautosaka“ I t., Vilnius, LTSR MA lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 1962. Muzika originali…
Premjera – „Muzikos rudens“ koncertuose 1974 m. spalio 3 – 5 d. Ukmergėje, Jonavoje ir Kaune. Dainavo Teresė Chmieliauskaitė, akomponavo Sonata Bielionytė.

Beržas: balsui (bosui) ir fortepijonui / Vlado Baltuškevičiaus žodžiai, 196l, trukmė apie 1 min., 45 sek.
Romansas parašyta 1961 m., įstojus studijuoti į LMTA (Lietuvos muzikos ir teatro akademiją). Tai yra pirmoji mano kompozicija, įtraukta į bendrą mano kūrinių sąrašą.
Nr. 118

Brolis žirgą balnojo: karinių lietuvių liaudies dainų balsui ir fortepijonui ciklas, lietuvių liaudies žodžiai.
Kūrinys sunaikintas ir į bendrą kūrinių sąrašą nebepatenka.
Iš šio ciklo išliko dvi savarankiškomis tapusios dainos „Augin tėvas“ ir Oi sūneli“

Dvi vokalizės: aukštam balsui ir fortepijonui, 1984, trukmė 4 min.
1985 metais koncerte Menininkų namų salėje atliko Teresė Chmieliauskaitė ir L. Citvaraitė
Nr. 85

Ei, užu gojaus: lietuvių liaudies daina balsui ir fortepijonui, lietuvių liaudies žodžiai, 1968, trukmė 2 min.
Melodija ir tekstas paimti iš J. Čiurlionytės lietuvių liaudies dainų rinkinio „Lietuvių liaudies melodijos“, Kaunas, 1938, Nr. 4.
Premjera – Šiaulių kompozitorių kūrybos vakare 1968 m. rugsėjo 28 dieną. Dainavo Birutė Rainienė, akompanavo Veronika Vitaitė.
Nr. 6

Yra metas : vokalinis ciklas balsui ir vargonams / tekstas iš Senojo testamento Siracido, Patarlių ir Koheleto knygų, 2016, trukmė ..
Premjera : 2016 m. spalio 15 d. Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje, Kauno kompozitorių skaralinės programos „Voces ex animo” koncerte atliko Mindaugas Zimkus, tenoras ir Dalia Jatautaitė, vargonai.

Ciklo dalis jungia viena bendra mintis: Dievas – išmintis, žmogaus gyvenimas ir išmintis – Dievo valioje

Lašai: vokalinis ciklas balsui (sopranui) ir fortepijonui / Violetos Juchnevičiūtės žodžiai, 1971, trukmė 6 min., 35 sek. Tekstas – žurnale „Moksleivis“, 1971, Nr. 1
Premjera įvyko 1971 metais gegužės 21 d. Šiauliuose. Dainavo Zinaida Varanavičienė, akompanavo Veronika Vitaitė. Veliau kūrinį dažnai ir daugelyje vietų atliko Teresė Chmieliauskaitė ir Sonata Bielionytė.
Nr. 15

Linksmos ir liūdnos dainelės: vokalinis ciklas balsui ir fortepijonui / Vytauto Petkevičiaus žodžiai, 1979, trukmė 9 min.
Tekstas – V. Petkevičiaus knygoje vaikams „Kodelčius“, Vilnius, Vaga, 1974. Dalys:

                                Knygoje                                      Vokaliniame cikle
                             I  Tėtis, p.23                                 Mano tėvelis
                             II Miškas, p.60                             Miškas
                             III Sargis, p.50                             Keturios ir dvi kojos
                             IV Sniego sultys, p. 36                 Liežuvis

1986 m.balandžio 13 d. Kompozitorių sąjungos III valdybos plenume atliko Teresė Chmieliauskaitė ir L. Citvaraitė

2010 metų kovo 27 d. Kauno muzikinio teatro Baltojoje salėje, koncerte „Laisvės muzika“ atliko Giedrius Prunskus ir Lina Krėpštaitė
Nr. 65 This div will be replaced

Lopšinė: lietuvių liaudies daina balsui ir fortepijonui, lietuvių liaudies žodžiai, 1974, trukmė 2 min.
Tekstas ir melodija knygelėje vaikams „Pelyte, nešk miegelį. Lietuvių liaudies lopšinės“, Vilnius, Vaga, 1973. (Knygelėje šios lopšinės pavadinimas – „Liūlia liūlia, žalias diemedėlis“).
Premjera – festivalio „Muzikos ruduo“ koncertuose Ukmergėje, Jonavoje ir Kaune, 1974 m. spalio 3 – 5 d. Dainavo Teresė Chmieliauskaitė, akompanavo Sonata Bielionytė.
Nr. 47

Malda : sopranui ir fleitai, pagal maldos „Tėve mūsų“ žodžius.
Premjera : sakralinės muzikos koncerte „Vakaro malda” 2020 m. spalio 24 d. Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje atliko Simona Liamo, sopranas ir Vytenis Gurskis, fleita.

Naktis : trijų dalių vokalinis ciklas balsui ir fleitai, A. Kubiliūno žodžiai, 2003.
Premjera – LMTA Kauno fakultete 2004 m. birželio mėn. Dainavo Nadežda Kašajeva, fleitininkas­­–Irinėjus Urbonavičius.
Nr. 129

Oi sūneli: lietuvių liaudies daina balsui ir fortepijonui / lietuvių liaudies žodžiai, 1977, trukmė 1 min., 10 sek.
Tekstas ir melodija paimti iš  Konservatorijos (LMTA) tautosakos rankraštyno.
Nr. 57

Ošia gluosniai : daina mėgėjų vokaliniam ansambliui su fortepijonu / Prano Raščiaus žodžiai, 1977, trukmė apie 2 min.
Tekstas iš Prano Raščiaus eilėraščių rinkinio „Miško šulinys“, Vilnius, Vaga, p. 65 – 66.
Nr. 111

Sapientia antiquorum : [senųjų išmintis] : vokalinis ciklas / tekstas – antikiniai lotyniški aforizmai, 2014, trukmė 13 min. Premjera: autoriniame koncerte, skirtame autoriaus 75 m. jubiliejui, 2014 m. spalio 23 d. atliko Mindaugas Zimkus, tenoras ir Paulė Gudinaitė, fortepijonas

Saulės žiedelis : tenorui ir styginių kvartetui (ž. B. Brazdžionio).
Premjera : 2019 m. spalio 26 d. Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje, Kauno kompozitorių skaralinės muzikos premjerų koncerte „ Regėjau versmę ”, atliko Egidijus Bavikinas ir Kauno styginių kvartetas (Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas), Aistė Mikutytė (II smuikas), Eglė Lapinskė (altas), Saulius Bartulis (violončelė).
„Žmogus – saulės žiedelis – meldžiasi, dėkoja Viešpačiui, šlovina Jį. Tokių minčių vedinas kūriau šiam tekstui muziką“.

Sveika Marija : sopranui ir fleitai / liturginiai žodžiai, 2017. Premjera : koncerte „Muzika Dievo namams” 2017 m. spalio 28 d. Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje ir 29 d. Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčioje atliko Simona Liamo, sopranas ir Aušra Lukoševičiūtė, fleita.
„Sveika, Marija”, mano manymu, yra viena gražiausių, nuoširdžiausių maldų mūsų bažnyčioje. Visose epochose kompozitoriai kūrė šiais žodžiais giesmes. Kiek šedevrų turime! Dėl to ir aš susigundžiau pridėti savo ranką.„

Šile pušyne: lietuvių liaudies daina balsui ir fortepijonui, lietuvių liaudies žodžiai, 1974, trukmė 1 min., 30 sek.
Tekstas ir melodija paimti iš Konservatorijos (LMTA) tautosakos rankraštyno, archyvinis numeris – KTR 119-44.
Premjera festivalio „Muzikos ruduo“ koncertuose 1974 m. spalio 3-5 d., Ukmergėje, Jonavoje ir Kaune. Dainavo Teresė Chmieliauskaitė, akompanavo Sonata Bielionytė.
Nr. 45

Švento Jono rytelį: lietuvių liaudies daina balsui ir fortepijonui, lietuvių liaudies žodžiai, 1968, trukmė 1 min., 15 sek.
Tekstas ir melodija paimti iš J. Čiurlionytės lietuvių liaudies dainų rinkinio „Lietuvių liaudies melodijos“, Kaunas, 1938, Nr. 15.
Premjera – Šiauliuose, Šiaulių kompozitorių kūrybos vakare 1968 m. rugsėjo 28 dieną. Dainavo Birutė Rainienė, akompanavo Veronika Vitaitė.
Nr. 5

Tėvynė : daina balsui ir fortepijonui / Ramutės Skučaitės žodžiai, 1981. Nauja redakcija: (R. Skučaitė perkūrė tekstą) 1998.
Nr. 71

Trys Justino Marcinkevičiaus eilėraščiai: vokalinis ciklas balsui (sopranui) ir fortepijonui / Justino Marcinkevičiaus žodžiai, Dalys: Tolo toli, Nemunas II, Pranašas, 1986, trukmė 6 min., 20 sek.
Premjera: 1988 metais perklausoje kompozitorių sąjungoje ir 1989 metais sausio 22 d. televizijos laidoje „Sekmadienio rytą“ atliko J. Gicevičiūtė-Grickienė, sopranas ir Rasa Jakutytė-Biveinienė, fortepijonas,tie patys atlikėjai koncerte iš ciklo „XX a. muzika“ 1989 m. gruodžio 21 d. Vilniuje ir 22 d. Kauno Menininkų namuose
1998 metais balandžio 8 dieną atliktas Kauno kompozitorių kamerinės muzikos koncerte Kaune
Iš lietuvių muzikos festivalio „Muzikos ruduo 90“ programos anotacijos:
„Trys Justino Marcinkevičiaus eilėraščiai“ balsui ir fortepijonui sukurta 1986 m. Rašant kūrinį, pradžioje galvota ne kaip apie muzikinį ciklą, o tik muziką trims J. Marcinkevičiaus eilėraščiams – „Toli toli“, „Nemunas II“ ir „Pranašas“. Todėl muzika visiems eilėraščiams labai skirtinga.
Vis tik eilėraščius jungia kažkokia nujaučiama viena mintis, teigianti, kad kūrinys yra ciklas. Ji veda  
klausytoją nuo Lietuvos kaimo (gal prarastos gimtinės nostalgijos? Eil. „Toli toli“), kalba apie meilę
Lietuvai, lietuvių kalbai (eil. „Nemunas II“) iki filosofinio klausimo trečiajame eilėraštyje „Pranašas“– „Kas mes? Kur einame mes?“ 
Nr. 94

Tu, kursai praeini : vokalinis ciklas aukštam balsui  ir fortepijonui; Justino Marcinkevičiaus žodžiai.
Premjera : 2022 m. Spalio 19 d. Kauno filharmonijos Mažojoje salėje, koncerte-dedikacijoje „Algimantas Kubiliūnas ir jo mokiniai“, atliko Mindaugas Zimkus (tenoras) ir fortepijonas
„Kūrinio idėja filosofinė, išreikšta tekste: pamąstymai apie dramatišką žmogaus kelią. Muzika stengiausi sustiprinti teksto emocinį lauką, t. y. muzikinėmis priemonėmis paryškinti kontrastingas būsenas – dramatizmą ir nusiraminimą.“

Už prievartos aukas : tenorui ir fortepijonui, sukurta pagal popiežiaus šv. Jono Pauliaus II to paties pavadinimo maldos, publikuotos rinkinyje „Mano maldos“, teksto fragmentus.
Premjera : koncerte „Didis esi“, kuris 2023 m. spalio 22 d. tradiciškai įvyko Kauno šv. Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje, Mindaugo Zimkaus (tenoras) bei Paulės Gudinaitės (pianistė) atlikimas .

Vai nekukuok : harmonizuota lietuvių liaudies daina balsui (aukštam) ir fortepijonui / liaudies žodžiai, 1972, trukmė apie 2 min. 30 sek.
Tekstas ir melodija paimti iš J. Čiurlionytės lietuvių liaudies dainų rinktinės „Lietuvių liaudies dainos“, Vilnius, 1955, Nr. 140, p. 286.
Nr. 27

Vytauto Mačernio sonetai: vokalinis ciklasbalsui (bosui) ir fortepijonui / Vytauto Mačernio žodžiai, 1996, trukmė 19 min.
Tekstai panaudoti iš V. Mačernio poezijos knygos „Žmogus apnuoginta širdis“, Vilnius, Vaga, 1970, 11 sonetų iš „Metų“ ciklo:
Rudens sonetai:
Dieną pilką ir šaltą – nejaukią.
Vidunaktį dažnai aš pabundu.
Nežinau, kodėl dievai tave sukūrė.
Einu, bet nežinau į kur nueisiu.
Žiemos sonetai:
Kai pavargęs keleivis.
Žiema tapytojas, kaip niekas kitas.
Einu, sustoju ir klausaus.
Pavasario sonetai:
Miško gilumoj srauniam šaltiny.
Sapnuojančio medžio pavėsy.
Vasaros sonetai:
Atleisk, režisieriau, aš taip esu išsekęs.
Iš varginančio triukšmo, gatvių dulkinų ir saulės.

Atlikta 1996 metais  lapkričio 14 d. Kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus 25-mečio koncerte ir festivalyje „Gaida“ Šiuolaikinio meno centre gruodžio 15 d. atliko Vytautas Bakula ir Liudmila Kopyrina
Nr. 107

Žydintis akmuo: romansas balsui (bosui) ir fortepijonui / Roberto Keturakio žodžiai, 1995, trukmė 4 min., 20 sek. Dedikuotas poetui Robertui Keturakiui. Parašytas R. Keturakio 60 – čiui. Tekstas R. Keturakio eilėraščių rinkinyje „Veidą matau“, Vilnius, Vaga, 1980.
Premjera – Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, 1995 m. kovo mėn., Roberto Keturakio pagerbimo vakare. Dainavo Vitoldas Christauskas, akompanavo – Algimantas Kubiliūnas. 2011 m. gruodžio 8 dieną Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, renginyje „Muzikinės istorijos“ atliko Giedrius Prunskus, akompanavo Lina Krėpštaitė Nr. 106
Nr. 106

Žodžiai : vokalinis ciklas balsui ir fortepijonui, 2016
Premjera: 2016 m. lapkričio 14 d. „Iš arti” festivalio koncerte filharmonijos mažojoje salėje. Atlieka Nora Petročenko, mecosopranas ir Šviesė Čepliauskaitė, fortepijonas, dailininko Gintauto Velykio projekcijos

Ant kiekvieno kalnelio: mišriam chorui a cappella / Justino Marcinkevičiaus žodžiai, 1985, trukmė 2 min.
Tekstas paimtas iš Just. Marcinkevičiaus eilėraščių rinkinio „Būk ir palaimink“, Vilnius, Vaga, 1980, p. 68. Dainos pavadinimas sutampa su pirmąja eilėraščio eilute.
Premjera: 1986 m. gegužės 17 d. Kauno filharmonijoje. Atliko Kauno profsąjungų kultūros rūmų mišrus choras „Gintaras“, dirigavo Leokadija Januškienė, choro 40 – čio jubiliejiniame koncerte.
Nr. 88 This div will be replaced

Dainuoju Lietuvą: daina mišriam chorui a cappella / Justino Marcinkevičiaus žodžiai, 1981, trukmė 2 min.,10 sek.
Tekstas paimtas iš Just. Marcinkevičiaus eilėraščių rinkinio „Skrendančios pušys“, Vilnius, Vaga, 1979, p. 155.
Atliktas „XII Kauno muzikos savaitės koncerte“ filharmonijos salėje 1982 metų gruodžio 1 dieną, 1984 metų kovo 21 dieną atliko Kauno valstybinis choras.
Nr. 70

Gimtinės vardas: daina moterų chorui  a cappella / Aldonos Puišytės žodžiai, 1984, trukmė 3 min., 15 sek.
Tekstas paimtas iš A. Puišytės poezijos knygos „Kur meta plunksną vieversys“, Vilnius, Vaga, 1978, p. 41. Poezijos rinktinėje eilėraštis be pavadinimo, todėl dainai pavadinimas suteiktas „Gimtinės vardas“ su poetės sutikimu.
Kūrinys apdovanotas III premija respublikiniame chorinių dainų konkurse, organizuotame J, Gruodžio 100 – sioms metinėms.
Nr. 84

Mano akys: mišriam chorui ir fortepijonui / Kosugi Isio žodžiai,1997, trukmė 1 min.
Tekstas dainai paimtas iš knygos „Senovės Rytų poezija“ (iš „Pasaulinės bibliotekos“ serijos), Vilnius, Vaga, 1991, p. 637.
Nr. 114

Melsvosios lygumos : daina mišriam chorui (skirta mėgėjų kolektyvams) a cappella / Vaidoto Spudo žodžiai, 1981.
Eilės iš įvairių poetų eilėraščių rinkinio „Tau, tėvyne“, Vilnius, Vaga, 1980, p. 135
Nr. 73

Peizažas: dainamišriam chorui a cappella / Eugenijaus Matuzevičiaus žodžiai, 1981, trumė 2 min.
Tekstas paimtas iš E. Matuzevičiaus eilių knygos „Vasarvidžio tolumos“, Vilnius, Vaga, 1968, p. 111. Daina parašyta pagal eilėraščio „Gimtasis kraštas“ I posmą.
Atliktas „XII Kauno muzikos savaitės koncerte“ Kauno filharmonijoje 1982 metų gruodžio 1 dieną, 1984 metais kovo 21 dieną Kauno filharmonijos salėje atliko Kauno valstybinis choras.
Nr. 74

Per tėvulio didį dvarą: harmonizuota lietuvių liaudies daina moterų ansambliui ir birbynei su skrabalu / liaudies ž., 1987, trukmė apie 2 min.
Tekstas ir melodija – „Lietuvių liaudies dainyno“ II t. vestuvinių dainų I d., Vilnius, 1983. Teksto Nr. 520. Knygoje tekstas – „Per tėvulio dzidzį dvarų“.
Nr. 98

Po gojeliu, po žaliuoju: harmonizuota lietuvių liaudies dainamoterų chorui a cappella, lietuvių liaudies žodžiai, 1987, trukmė 2 min.,45 sek.
Melodija ir teksta paimti iš J. Čiurlionytės lietuvių liaudies dainų rinktinės „Lietuvių liaudies dainos“, Vilnius, 1955, Nr. 33.
Nr. 97

Requiem (VL 13) : M. K. Čiurlionio tribalsės fugos užbaiga nepilnam mišriam chorui: altams, tenorams, ir bosams, 1999
Choro dirigento Romualdo Misiukevičiaus prašymu, fuga buvo baigta, t. y. parašyta dar 30 taktų. (Čiurlionis yra sukūręs tik 22 taktus). Fugos užbaigimui stengtasi maksimaliai panaudoti originalią M. K. Čiurlionio medžiagą. Kaip ir kokia medžiaga panaudota užbaigiant kūrinį, schemos su paaiškinimais – Literatūros ir meno archyve, A. Kubiliūno dokumentų aplanke.
2000 m. gegužės mėnesį atliko Kauno valstybinis choras.

Smilčių kalnelis: Siuita vaikų chorui su fortepijonu, keturios dalys / Aldonos Puišytės žodžiai, 1974.
Dalys: 1. Raudonieji putinai 2. Smilčių kalnelis 3. Medžių lopšinė 4. Brolelis kareivužėlis. Tekstas A. Puišytės eilėraščių rinkinyje „Ledo mergelės“, Vilnius, Vaga, 1974.
Premjera: 1979 metų vasario 25 dieną Vilniuje, Vilniaus paveikslų galerijoje (Katedroje), Lietuvos kompozitorių sąjungos VI plenumo metu. Dainavo „Liepaičių“ merginų choras, dirigavo A. Steponavičiūtė. Kūrinį ne kartą yra dainavęs Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos vaikų choras, vadovaujamas Danguolės Vaitkutės.
Nr. 44

Sveika gyva! „Skaisčioji saulė – Lietuva…“:dainavyrų chorui a cappella / Antano Jonyno žodžiai, 1980, trukmė 3 min., 10 sek.
Tekstas – Antano Jonyno eilėraščių rinkinyje „Pasiryžimo metas“, Vilnius, Vaga, 1977, p. 5. Dainos pabaigoje skamba žodžiai: „… priglaus smėlėtoji kalva…“, neatitinką poeto žodžių, kurie eilėraštyje yra tokie: „… priglaus Antakalnio kalva…“. Taigi, kompozitorius, norėdamas dainoje pateikti labiau apibendrintą vaizdą, žodį „Antakalnio“, pakeitė į „smėlėtoji“.
Daina parašyta užsakius Lietuvos kultūros ministerijai, atviram konkursui. Konkurse dainą atliko „Ąžuoliuko“ choro vyrų grupė. Choro vadovas Vytautas Miškinis, individualiame pokalbyje su kompozitoriumi, metė frazę: „Kažkokia aliuzija į praeitį!“
Nr. 67

Ūžia girelė : harmonizuota lietuvių liaudies daina moterų chorui a cappella, liaudies ž., 1971, trukmė – apie 2 min.
Tekstas ir melodija – J. Čiurlionytės lietuvių liaudies dainų rinktinėje „Lietuvių liaudies dainos“, Vilnius, 1955, Nr. 29
Nr. 25

Vilko bajorystė: poemamišriam chorui  a cappella, lietuvių liaudies žodžiai, 1986, trukmė 3 min., 50 sek.
Tekstas dainai – neeiliuota lietuvių liaudies pasaka.
Premjera: 2002 m. lapkričio 16 d. festivalyje „Iš arti“ Kauno filharmonijoje atliko Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir dirigentas Petras Bingelis.
Apdovanotas pirmąja premija respublikiniame chorinių dainų konkurse, skirtame St. Šimkaus 100 – sioms gimimo metinėms.
Nr. 95

Fantazija: kanklėms solo, 1997, trukmė 5 min.,50 sek.
Pjesė parašyta sudėtine trijų dalių forma. Dalyse „Laisvai“ galimi garsų prailginimai, sutrumpinimai, nelaukti atsikvėpimai, tempo ir dinamikos pulsacija, tuo išryškinant improvizacinį charakterį. Dalys „Greitai“ kankliuojamos tiksliai ritmiškai, minkštai išryškinant ketvirtines. Reprizoje siūloma kanklininkei dainuoti nesudėtingą melodiją garsu „a“, tačiau dainavimo galima ir atsisakyti. Be to, reiktų atkreipti dėmesį į besikeičiančius kankliavimo būdus.
Nr. 113

Naktigonių rytas: pjesėliaudies instrumentų orkestrui, 2001, trukmė 3 min.
Nr. 121

Pavasaris. Pjesė lietuvių liaudies instrumentų orkestrui, 1972, trukmė apie 4 min.
Premjera: 1973 metų kovo 25 dieną Vilniaus Paveikslų galerijoje (Katedroje). Atliko Valstybinės konservatorijos (Muzikos akademijos) liaudies instrumentų katedros orkestras, vadovas Valentas Leimontas.
Nr. 24

Preliudas : kanklėms solo, 1997, trukmė apie 1 min. 30 sek.
Pakilios nuotaikos, nesudėtingos faktūros pjesė.
Nr. 113 a.

Sodai, sodai, leliumai: variacijos aukštosioms ir bosinėms kanklėms (versija – aukštosioms kanklėms ir fortepijonui), 1997, trukmė 5 min., 20 sek.
Lietuvių liaudies dainos „Sodai sodai leliumai“ melodijos pagrindu. (Dainynėlyje „Tu berželi žaliasai“, Vilnius, 1991) Kūrinys skirtas vidutinio pajėgumo kanklininkėms. Ciklą sudaro tema, keturios variacijos ir coda. Variacijose įvairiuose balsuose skamba nepakitusi tema, apipinta įvairia faktūra. Atkreipti dėmesį į II variaciją, kurios I ir III dalys – kanonas. Nors visose variacijose skamba nepakitusi tema, tačiau faktūros ir tempų skirtumo dėka, variacijos yra skirtingo charakterio. Rekomenduojama, kad bosinėmis kanklėmis pritartų pedagogas.
Nr. 109

Tai tykus bernelis: variacijos aukštosioms ir bosinėms kanklėms, 1996, trukmė 3 min., 50 sek.
Lietuvių liaudies dainos „Tai tykus bernelis“ melodijos pagrindu. Daina paimta iš J. Čiurlionytės lietuvių liaudies dainų rinkinio „Lietuvių liaudies melodijos“, Kaunas, 1938, Nr. 231. Tema – nepakeista lietuvių liaudies dainos melodija. Visos keturios variacijos atliekamos tuo pačiu tempu, kaip ir tema. Pirmojoje variacijoje bosas praveda temą, o likusios trys variacijos grindžiamos temos intonacijomis. Muzikos charakteriu variacijos artimos viena kitai, didesnių kontrastų nėra. Rekomenduojama, kad bosinėmis kanklėmis pritartų pedagogas.
Nr. 108

Triptikas: kanklėms. Dalys: Preliudas, Improvizacija, Tokata, 1997, trukmė apie 6 min.
Autoriaus kūrinių sąraše – Nr. 112
Preliudas. Atliekamas išlaikant vieną nuotaiką, be ryškių kontrastų.
 Improvizacija. Vieno užmojo, improvizacinio pobūdžio laisvo metroritmo pjesė.
Tokata. Žaismingo charakterio, atliekama aiškiu, tiksliu ritmu, be jokių tempo nukrypimų. Atkreiptinas dėmesys į šešioliktinių tikslią ritminę slinktį, aiškią jų artikuliaciją.
Koncertiniame išpildyme rekomenduotina atlikti visą triptiką ištisai, o ne kurią nors vieną ar dvi pjeses.
Nr. 112

Vakaras : pjesė lietuvių liaudies instrumentų orkestrui, 1965, trukmė – apie 3 min.
Pjesė atlikta 1973 metų kovo 25 dieną Vilniaus paveikslų galerijoje (Katedroje). Atliko Valstybinės konservatorijos (Muzikos akademijos) liaudies instrumentų katedros liaudies instrumentų orkestras, vadovas Valentas Leimontas.
Kūrinys parašytas studijuojant konservatorijoje (Lietuvos muzikos ir tetaro akademijoje) III kurse.
Nr. 1 This div will be replaced

Vakaronė (pirmasis pavadinimas – Šventė): pjesė lietuvių liaudies instrumentų orkestrui, 1984, trukmė apie 3 min. 30 sek.
Pjesė parašyta prašant Kauno J. Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos moksleivių liaudies instrumentų orkestro vadovui L. Gadliauskui. Pjesę atliko minėtas orkestras.
Nr. 87

Žaidimai: 2 skudučiams. 1 – ji – tik skudučių ansambliui, 2 – ji – skudučiams ir skrabalui,1988, trukmė 6 min.,35 sek.
Nr. 115

Žalias berželis: kanklių ansambliui, skudučiams ir dainuojantiems kanklininkams / žodžiai Algimanto Kubiliūno, 1997, trukmė 3 min., 50 sek.
Kūrinys atliktas 1998 metų Pasaulio lietuvių dainų šventėje, Vilniuje, Kanklių muzikos vakare „Skambėkite kanklės“ šv. Jonų bažnyčioje. Atliko jungtinis kanklių orkestras, dirig. Irena Vaitkevičiūtė
Minimalus sąstatas: keturi skudučiai, keturios aukštosios kanklės ir dvi bosinės kanklės.(Gali atlikti ir minėtų instrumentų orkestras). Kūrinys parašytas kanklininkės Alvydos Česienės prašymu. Nesudėtingos faktūros kanklių ansambliui kūrinys. Tekstą dainuoja pačios kanklininkės. Tai kamerinio pobūdžio kūrinys, kuriam atlikti užtenka net ir po vieną instrumentą kiekvienai partijai. Skudučių partija gali būti atlikta tradicinėmis kanklėmis. Ansamblis, neturįs tradicinių kanklių, vietoj jų gali naudoti ir aukštąsias kankles, žinoma, savotiškai pabrėžiant jų skambesį. III ir IV aukštosios bei II bosinės kanklės derinamos su keturiais diezais, likusios – be jokių aliteracinių ženklų.
Nr. 110 This div will be replaced

Aštuonios giesmės: vaikų chorui ir vargonams / žodžiai Lacrimos (Marcės Katiliūtės), 1995, trukmė 14 min., 25 sek.
Giesmės parašytos Kauno šv. Antano bažnyčios vargonininko Antano Tavoro prašymu. Jos iki šiandien giedamos minėtos bažnyčios vaikų choro.
Giesmės: 1. Tau, Jėzuli; 2. Mūsų Tėve; 3. Baltieji balandžiai; 4. Kalėdos; 5. Kūdikėlio sapnas; 6. Tylią naktį; 7. Angelų lopšinė; 8. Prie kryžiaus.
Nr. 105

Be saulutės šilumos: vienbalsė dainelė su fortepijono pritarimu / Viliaus Laužiko žodžiai, 1973, trukmė 2 min.
Nr. 38

Dainelė apie naujametinę žvaigždutę: vienbalsė dainelė su fortepijono pritaimu / Aldonos Puišytės žodžiai, 1973, trukmė 1 min., 12 sek.
Nr. 37

Dėdė miegas: vienbalsė dainelė su fortepijono pritarimu / Violetos Palčinskaitės žodžiai, 1973, trukmė 1 min., 30 sek.
Tekstas – Violetos Palčinskaitės eilėraščių rinkinyje „Ku-kū, pagalvėlė pūkų!“, Vilnius, Vaga, 1972
Nr. 34

Draugės: vienbalsė dainelė su fortepijono pritarimu / Pranciškos Stravinskaitės ž., 1971, trukmė 1 min.
Tekstas žurnale „Genys“ 1970 (1971?)
Autoriaus kūrinių sąraše – Nr. 19

Du žvirbliai: vienbalsė dainelė su fortepijono pritarimu / Leonardo Gutausko žodžiai, 1979, trukmė 1 min., 20 sek.
Nr. 63

Ką aš veiksiu žiemą: vienbalsė dainelė su fortepijono pritarimu / Justino Marcinkevičiaus žodžiai, 1969, trukmė 2 min., 15 sek.
Tekstas žurnale „Genys“, 1967, Nr. 10
Nr. 11

Ko verkia berželis. „Gynė kareivėlis mūsų gimtą žemę…“ /Vytauto Barausko žodžiai, 1970, trukmė apie 1 min. 30 sek.
Nr. 14

Kodėl išskirido gandras. „Lyja, lynoja.. „ vienbalsė dainelė su fortepijono pritarimu / žodžiai Justino Marcinkevičiaus, 1969, trukmė 1 min., 15 sek.
Tekstas žurnale „Genys“, 1967, Nr. 10
Nr.10

Ledinės gėlės. „Nesulaukę vasarėlės…“:vienbalsė dainelė su fortepijono pritarimu / Justino Marcinkevičiaus žodžiai, 1969, trukmė 1 min., 20 sek.
 Spaudai dainelė pateikta kaip vienbalsė, tačiau redaktorius be kompozitoriaus žinios pridėjo antrąjį balsą.
Nr.12

Lik sveikas! „Darželi, lik sveikas…“ : vienbalsė dainelė su fortepijono pritarimu / Edvardo Drėgvos žodžiai, 1975, trukmė 1 min., 40 sek.
Tekstas – Edvardo Drėgnos eilėraščių rinkinyje „Riešutauti aš ėjau“, Vilnius, Vaga, 1974
Dainelė atspausdinta rinkinyje „Dainų dainelė“, Vilnius, Vaga, 1981, p.35. Spaudai dainelė pateikta kaip vienbalsė, tačiau redaktorius be kompozitoriaus sutikimo kai kuriose vietose prirašė antrąjį balsą tercijomis. Padaryta tai neleistinai nelogiškai.
Nr. 50

Mamyte mylima : vienvalsė dainelė su fortepijono pritarimu / Ramutės Skučaitės ž., 1986, trukmė apie 1 min.
Tekstas – R. Skučaitės eilių rinkinyje „Jums mažieji“, Kaunas, Šviesa, 1981, p. 118
Nr. 104

Musė ir jautis: vienbalsė dainelė su fortepijono pritarimu / Algimanto Baltakio žodžiai, 1979, trukmė 1 min.
Tekstas A. Baltakio eilėraščių rinkinyje „Vabaliukų balius“, Vilnius, Vaga, 1972, p. 8
Nr. 64

Nykštukų šokis: vienbalsė dainelė su fortepijono pritarimu / Mykolo Karčiausko žodžiai, 1981, trukmė 1 min., 10 sek.
Tekstas žurnale „Genys“, 1980, Nr. 10
Nr.69

Oželiai: vienbalsė dainelė su fortepijono pritarimu / Edvardo Drėgvos žodžiai, 1976, trukmė 1 min.
Dainelė atspausdinta rinkinyje „Dainų dainelė“, Vilnius, Vaga, 1981, p. 39. Spaudai dainelė pateikta kaip vienbalsė, tačiau redaktorius, neatsiklausęs kompozitoriaus, savavališkai antrojoje dainelės dalyje prirašė antrą balsą.
Nr. 55

Raidės ir kregždės: vienbalsė dainelė su fortepijono pritarimu / Albino Bernoto žodžiai, 1971, trukmė 1 min. 30 sek.
Tekstas žurnale „Genys“, 1970, Nr. 3
Nr. 16

Skamba ąžuolai : vienbalsė dainelė su fortepijono pritarimu / V. Skripkos žodžiai, 1971, trukmė apie 1 min., 30 sek.
Tekstas žurnale „Genys“, 1967, Nr. 10
1972 m. dainelę dainavo Kauno vidurinių mokyklų vaikų chorai.
Nr. 17

Skrajūnas : vienbalsė dainelė su fortepijono pritarimu / Edvardo Drėgvos žodžiai, 1976, trukmė – apie 1 min., 30 sek.
Nr. 54

Voro dainelė: vienbalsė dainelė su fortepijono pritarimu / Ramutės Skučaitės žodžiai, 1972, trukmė 1 min., 40 sek.
Tekstas – R. Skučaitės eilėraščių knygutėje vaikams „Kiškių troleibusai“, Vilnius, Vaga, 1970
Nr. 23

Žemaičių mugė: vienbalsė dainelė su fortepijono pritarimu, lietuvių liaudies melodija ir žodžiai, 1975, trukmė 1 min., 30 sek.
Tekstas ir melodija dainynėlyje „Saulutė tekėjo“ (žinomiausios lietuvių liaudies dainos), Vilnius, Vaga, 1960. Dainelė pateikta spaudai kaip vienbalsė, tačiau redaktorius, neatsiklausdamas kompozitoriaus, savavališkai dainelės pabaigoje prirašė antrąjį balsą.

Žiogo dainelė: vienbalsė dainelė su fortepijono pritarimu / Aldonos Puišytės žodžiai, 1973, trukmė 1 min., 50 sek.
Tekstas laikraštyje „Lietuvos pionierius“ , 1973, liepos 18.
Nr. 36

Gale lauko : pjesė fortepijonui: skirta jauniesiems pianistams, 1974, trukmė – apie 3 min., 30 sek.
Pjesė parašyta, pasiūlius fortepijono pedagogui V. Majorovui. Pjesė plačiai atliekama muzikos mokyklose.
Nr. 48

Keturios pjesės fortepijonui: pjesės pradedantiems, 1971, trukmė – apie 3 min.
Kosmonautų maršas,
Žaidžiu su katinėliu,
Lokys dainuoja,
Miega lėlytė.
Nr. 21

2014 m. lapkričio 12 d. XIX festivalio „Iš arti” koncerte „Ba-Ku-Ku” 3 pjeses atliko J. Naujalio muzikos gimnazijos moksleiviai

Lėk, sakalėli : šešiolika lietuvių liaudies melodijų smuikui ir fortepijonui pradedantiesiems smuikininkams, 1998.
Melodijas parinko ir pritaikė smuikui Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos smuiko mokytojas V. Varčikas ir paprašė manęs sukurti melodijoms akompanimentus. Lietuvos muzikų sąjunga, remiama S. Karoso labdaros ir paramos fondo, 1999 metais rinkinį išleido 500 egz. tiražu, pavadindama „Lėk, sakalėli“, neprašydama manęs leidimo spausdinimui ir visai nesikonsultuodama su manimi, užrašė dviejų autorių – mano ir V. Varčiko pavardes. Leidinys: ISMN M-59997-043-3
Rinkinio turinys: Lėk, sakalėli; Saulutė tekėjo; Plaukė žąselė; Kas subatos vakarėlį; Oi džium, karklyno žvirbleli; Pas močiutę augau; Ant kalno mūrai; Per Klausučių ulytėlę; Aš augau pas tėvelį; Ganiau palšus jautelius; Gieda gaideliai; Per šilą jojau; Vai,varge, varge; Noriu miego; Vai pūtė pūtė; Oi ant kalno .
Nr. 117

Pjesės fortepijonui: A. Simanavičienės fortepijono pradžiamokslyje „Pianisto ABC“, 1985.
Pjesės parašytos prašant pradžiamokslio rengėjai ir kiekvienam kūrinėliui suformuojant tikslius reikalavimus
Melodijas skambina mokiniai,  akompanimentus – pedagogas:
                             Plaštakėlė, p.38
                             Maršas, p. 40
                             Krokodilo ašaros, p.41
                             Lokių šokis, p. 42
                             Traukinys, p. 46
                             Rudens skindas, p. 48                 
                             Burokas, p. 49
                             Malūnėlis, p. 52
                             Saulė siuvo marškinaičius, p. 52
                             Vasaros vakaras, p. 59.
Savarankiškos pjesės atlikti mokiniams:
                             Adomėlis tinginėlis eina mokyklon, p. 84
                             Adomėlis tinginėlis grįžta iš mokyklos, p. 85
                             Skrenda raketa, p. 95 – 96
                             Vilkas pjauna šieną, p. 98
                             Apie tėtį, p.102
                             Mamytė, p. 103
                             Devyni etiudai, p. 105 – 109
Ansambliai 4 rankoms (mokiniams):
                             Grybų rikiuotė:
                                Musmirė, p. 116 – 117
                                Baravykas, p. 118 – 119
                                Voveruška, p. 120 – 121
Kūriniai, skirti atlikti pedagogams, ugdant muzikinę vaikų vaizduotę ir pan.
                             Tykiai, tykiai Nemunėlis teka, p. 129
                             Pasaka (keturi paveikslėliai), p. 139 – 140
Dainelės:
                             Gandras: dainelė vaikams, (Just Marcinkevičiaus ž., muz. A. Kubiliūno). Papildyta mušamaisiais instrumentais          
                             Grybs, grybs, baravyks. (lietuvių liaudies daina).
Pedagogas groja fortepijonu, mokiniai – mušamaisiais:
                             Mama, p. 149
Mokinys skambina su mokytoju:
                             Lengvas vežimas, p. 159 – 160
                             Sunkus vežimas, p. 160
                             Upelis, p.160
                             Virė virė košę, p. 160
                             Žiogas ir sraigė, p. 161
                             Grūdu grūdu, p. 161 – 162.

Nr. 89

2014 m. lapkričio 12 d. XIX festivalio „Iš arti” koncerte „Ba-Ku-Ku” atliko J.Naujalio muzikos gimnazijos moksleiviai

Sonatina : pradedantiems skambinti fortepijonu, 1974, trukmė apie 1 min. 30 sek.
Nr. 139

2014 m. lapkričio 12 d. XIX festivalio „Iš arti” koncerte „Ba-Ku-Ku” atliko J.Naujalio muzikos gimnazijos moksleiviai

Trys pjesės fortepijonui : pjesės pradedantiesiems, 1973, trukmė – 1 min. 40 sek.
Šokis,
Mano lėlytė,
Bėkim greitai.
Nr. 39

 2014 m. lapkričio 12 d. XIX festivalio „Iš arti” koncerte „Ba-Ku-Ku” atliko J.Naujalio muzikos gimnazijos moksleiviai

Variacijos fortepijonui : tema ir trys variacijos, 1976.
Kūrinys skirtas pradedantiesiems skambinti fortepijonu. Temos melodija – lietuvių liaudies daina „Uliok, uliok, mergele“ iš J. Čiurlionytės liaudies dainų rinkinio „Lietuvių liaudies melodijos“, Kaunas, 1938, Nr. 69, p. 55
Nr. 53

Aldonos Simanavičienės sumanytas, užsakyti darbai autoriams ir sudarytas iš populiarių lietuvių liaudies dainų, kompozitorių kūrinių, aranžuotų ir pritaikytų mėgėjams atlikti fortepijonu, dainuoti ir pan. leidinys, Kaunas, Šviesa, 1998.
Šiame rinkinyje publikuotas pluoštas kompozitoriaus Algimanto Kubiliūno aranžuočių, harmonizuočių ir pan.
Autoriaus kūrinių sąraše – Nr. 116 (kiekvienai A. Kubiliūno kompozicijai, esančiai leidinyje, nesuteikiant atskiro autoriaus kūrinių sąraše numerio, todėl čia pateikiant tik jų visų sąrašą eile, kuria jie publikuoti):

Lietuvos valstybės himnas:V. Kudirkos eilės ir muzika. Pritaikyta atlikti fortepijonu, P. 5

Augo girioj ąžuolėlis: lietuvių liaudies daina, pritaikyta skambinti fortepijonu (ir dainuoti), P. 9

Vilniaus mieste žali bromai: lietuvių liaudies daina, pritaikyta skambinti fortepijonu (ir dainuoti), P.10

Šaltyšius: lietuvių liaudies daina, pritaikyta skambinti fortepijonu (ir dainuoti), P. 15

Sutems tamsi naktužėlė: lietuvių liaudies daina, pritaikyta skambinti fortepijonu (ir dainuoti), P.16

Augo kieme klevelis: lietuvių liaudies daina, pritaikyta skambinti fortepijonu (ir dainuoti), P.18

Oi niekur nėra: lietuvių liaudies daina, pritaikyta skambinti fortepijonu ( ir dainuoti), P. 20

Šėriau žirgelį: lietuvių liaudies daina, pritaikyta skambinti fortepijonu (ir dainuoti), P. 23

Ar aš tau, sese, nesakiau: lietuvių liaudies daina, pritaikyta skambinti fortepijonu (ir dainuoti), P. 29

Oi, žiba žiburėlis: lietuvių liaudies daina, pritaikyta skambinti fortepijonu (ir dainuoti), P. 30

Dzūkijos partizanų daina: skirta Vytautui Subačiui-Klevui „Tyliai banguoja Nemunėlis…“. Pritaikyta skambinti fortepijonu (ir dainuoti), P. 3

Kepurinė: lietuvių liaudies šokis, pritaikytas skambinti fortepijonu, P. 40 – 41

Išėjo tėvelis į mišką: lietuvių liaudies daina, pritaikyta skambinti fortepijonu, mušamaisiais (pasirinktinai) ir dainuoti, P. 42 – 43

Garnys: lietuvių liaudies daina, pritaikyta skambinti fortepijonu, mušamaisiais (pasirinktinai) ir dainuoti, P. 44

Atskrend sakalėlis: Lietuvių liaudies daina, pritaikyta skambinti fortepijonu, mušamaisiais (pasirinktinai) ir dainuoti, p. 45

Ei, strazdeli: A. Strazdo eilės ir melodija, pritaikyta skambinti fortepijonu (ir dainuoti), P. 47

Jaunimo giesmė: J. Naujalio muzika / Maironio eilės: pritaikyta skambinti fortepijonu (ir dainuoti), P. 63

Tėvynė: daina balsui ir fortepijonui. Originali A. Kubiliūno muzika, R. Skučaitės eilės, P. 76 – 78.
(smulkiau žr. skyriuje „Kūriniai vokalui (balsui su instrumentiniu pritarimu)“

Per Klausučių ulytėlę: lietuvių liaudies daina, pritaikyta trimitui in B, pritariant fortepijonu, P. 82

Stok ant akmenėlio: lietuvių liaudies daina, pritaikyta trimitui in B, pritariant fortepijonu, P. 84 – 85

Beauštanti aušrelė: lietuvių liaudies daina, pritaikyta smuikui (galima griežti fleita, obojumi), pritariant fortepijonu, P. 86 – 87.